Šiuo metu yra prisijungę 10 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Sauna

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 336, komentarų: 5

Reklama



Knygos lietuviškai

Jei galite papildyti šį skyrelį, atsiųskite knygos pavadinimą ir jos autoriaus pavardę (jei turite galimybę, tai ir aprašymą bei nuotrauką) el. paštu kasimka@gayline.lt. Dėkojame už pastabas ir papildymus Justinai B., DrugeliuMetas, Litterateur ir kitiems.

  100 įtakingiausių homoseksualistų ir lesbiečių pasaulio istorijoje

Paul Russell

Vienas iš būdų, padėjęs gėjams ir lesbietėms išlikti per amžius, tai vienas kito atpažinimas per kaukes, kurias jie nešioja. Mes išliekame, nes galime pasiguosti žinia, kad tokių kaip mes buvo daugiau. Mums suteikia drąsos reti pavyzdžiai panašių žmonių, kurie ryškiai įsiliepsnuoja vaizduotėje. Mes buvome maitinami plačiai išsisklaidžiusių ir persekiojamų, tačiau tegalinčių tylėti draugų kūrybingomis svajomis bei vizijomis.

Vyrai ir moterys, kurių, kaip homoseksualų, vardai paslapčia šnabždami, kartojami ir saugomi, padėjo sukurti bei išlaikyti beformį fenomeną, kurį šiandien įvardijame kaip gėjų kultūrą. Šie žmonės parodė, kas mes esame ir kokie galime vieną dieną būti. Jų pavyzdys atsakė į pasaulio šmeižtą, sutriuškino melą ir stereotipus bei išplėtė mūsų galimybių supratimą.

Šioje knygoje sudarytas sąrašas šimto praeities ir dabarties gėjų bei lesbiečių, kurie turėjo didžiausią įtaką šiuolaikinių seksualinių mažumų identiškumui.

  Adriano memuarai

Margerita Jursenar

Poetinio romano forma pasakojama apie Romos imperatoriaus Adriano gyvenimą – jo tapimą imperatoriumi, mūšius, siekiant užvaldyti pasaulį, jo didžiąją meilę paprastam berniukui, kuriam tik vienam jis galėjo būti pas tikriausias pasaulio valdovas.

  Atskalūno laiškai

Stephen Chbosky

Jaudinanti istorija apie vienus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku augti ir suaugti net, regis, draugiškoje šeimoje ir turint gerų draugų. Romano veikėjas, šešiolikmetis Čarlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu būti ir laimingam, ir liūdnam. Bėda, kad jis nori ir gyventi savo gyvenimą, ir nuo jo pabėgti.
Šis romanas – tai Čarlio laiškai (siunčiami ne elektroniniu, o tikru paštu!) visai nepažįstamam žmogui, atviresni ir už dienoraštį, leidžiantys pažvelgti į nematomąją paauglystės pusę.

  Brolija

John Grisham

Trejetas teisėjų, atsidurusių už nešvarius darbelius kalėjime, toliau plėtoja savo nelegalią veiklą, laiškais šantažuodami pasiturinčius pagyvenusius homoseksualus. Į šių veikėjų pinkles patenka ir kandidatas į JAV prezidentus; įvykiai ima rutuliotis nepaprasta sparta, pasakojimas įgyja sensacingų, kvapą gniaužiančių elementų. Autoriaus stilius - lengvas ir patrauklus, o paėmus knygą norisi greičiau ją perskaityti, juolab, kad atomazga - išties netikėta.

  Cirko sūnus

John Irving

Šioje knygoje rašytojas vėl sutelkia dėmesį į žmones, kuriems sunku prisitaikyti šiame pasaulyje: imigrantus, visuomenės atstumtuosius, paniekintuosius dėl fizinės negalios, susipainiojusius dėl savo seksualinės orientacijos. Personažų sutiksime įvairiausių: Bombėjuje gimusį gydytoją, laisvalaikiu slapčia rašantį scenarijus, kuris Indijoje jaučiasi toks pat svetimas kaip ir savo kituose namuose Toronte; kino žvaigždę, susitapatinusį su vaidinamu personažu; jo brolį dvynį, kuris ruošiasi tapti kunigu, bet abejoja savo pašaukimu; būrį įvairiausių cirko artistų, žemaūgių ir luošių, prostitučių ir transseksualų, policininkų, Holivudo atstovų, šviesiaplaukę amerikietę hipę, jėzuitų misionierių... Istorijos centre - serijinis žudikas transseksualas, žudantis prostitutes ir paliekantis akį merkiančio dramblio piešinėlį ant lavonų, taip pat daugybė praeities nuotrupų, užvedančių pagrindinius personažus ant žudiko pėdsakų.

  De profundis

Oscar Wild

O.Wilde rašė išpažintį paskutiniais savo buvimo Redingo kalėjime mėnesiais. 1897 m. rankraštis įteiktas O. Wilde draugui Robert Ross, kad šis perduotų Alfred Douglas, kuriam jis ir buvo skirtas. 1905 m. Berlyno žurnale „Die neue Rundschau Ross“ paskelbė sutrumpintą šios išpažinties variantą. Visas tekstas pasirodė tik 1962 metais. „De Profundis“ („Iš gilybės“) yra 129 psalmės pradžia: „Iš gilybės šaukiuos į tave, Viešpatie“; paantraštėje Ross paliko autoriaus variantą - „Epistola: In Carcere et Vinculis“ („Laiškas: kalėjime ir grandinėse“). Iš anglų kalbos vertė Milda Keršienė.

  Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose

Margarita Jankauskaitė, Virginija Aleksejūnė, Vilana Pilinkaitė- Sotirovič, Vytautas Valentinavičius
Vilnius: Lietuvos studentų sąjunga, 2011. – 78 p. ISBN 978-9955-9900-7-9

Aukštojo mokslo institucijose egzistuojanti diskriminacija dėl lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo ir etniškumo verčia pažvelgti į šią problemą giliau ir nuosekliau. Tuo tikslu Lietuvos studentų sąjunga, bendradarbiaudama su VšĮ Lygių galimybių plėtros centru, atliko reprezentatyvų tyrimą „Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose“. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti diskriminacijos paplitimo aukštosiose mokyklose mastą ir studentų nuostatas, susijusias su diskriminacija.

Leidinyje aptariami tyrimo duomenys, pateikiamos mokslininkų įžvalgos, duomenų interpretacijos. Knygoje „Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose“ rasite tyrimo išvadas ir knygos autorių rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį. Leidinys skirtas ne tik akademinei bendruomenei (studentams, studentų atstovybėms, aukštųjų mokyklų administracijoms), tačiau ir politikams bei visiems, kuriems rūpi geresnė aukštojo mokslo kokybė.

Leidinį galite atsisiųsti čia.

  Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi

Lygių galimybių plėtros centras

Ši knyga – tai pirmasis bandymas Lietuvoje suteikti erdvę autentiškiems lesbiečių, biseksualių ir transeksualių asmenų, kurie visuomenėje yra nepagrįstai atstumti, pasakojimams. Neįprastai drąsiai knygoje kalbama apie tai, kaip būti, mylėti ir išlikti savimi gyvenant homofobiškoje visuomenėje. Ši knyga nepaliks abejingu nė vieno: kažkam ji padės geriau suprasti homoseksualius asmenis, kita skaitytojų dalis įgis daugiau drąsos kalbėti apie save ir ryžtingiau ginti savo žmogaus teises.

  Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės

Hervé Guibert,

Hervé Guibert (1955–1991) – prancūzų rašytojas, žurnalistas, scenaristas, fotografas, – romane „Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės“ visiškai atvirai rašo apie AIDS sergančių intelektualų, Paryžiaus bohemos nebohemišką kasdienybę. Pats sirgdamas šia liga, išgyvendamas tikrą pragarą, jis sukūrė patį įspūdingiausią savo gyvenimo reportažą. Mirė trisdešimt šešerių, nebeįstengdamas kentėti lėtos agonijos.

Tris mėnesius sirgau AIDS. Tikriau, ištisus tris mėnesius buvau įsitikinęs, kad sergu nepagydoma liga, kuri vadinama AIDS. Ne, tai nebuvo fantazijos vaisius, aš sirgau iš tikrųjų, tyrimas ir mėginiai patvirtino, kad mano kraujyje vyksta irimo procesas. Ir vis dėlto po trijų mėnesių įvyko stebuklas, aš beveik patikėjau, kad įstengsiu nugalėti ligą, kurią visas pasaulis iki šiol laikė nepagydoma. Niekam, išskyrus pačius artimiausius draugus, o juos galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, neprisipažinau, kad esu pasmerktas, niekam, išskyrus tuos pačius draugus, nesakiau, kad įstengsiu išsikepurnėti ir, o stebukle, tapsiu vienu iš pirmųjų, gebėjusių išgyventi po šios negailestingos ligos...

Šią knygą galite įsigyti leidyklos kaina. Kreipkitės tel. 868321854 arba el. paštu: lietus2002@yahoo.com (Arūnas).

  Drugys ant peties

Virginie Lou

Ši knyga apie pribloškiančią dviejų paauglių, Omaro ir Aleksandro, draugystę, jų suokalbį prieš brutalų ir valdingą Aleksandro tėvą, apie pirmuosius nusivylimus, vienatvę ir liūdesį.

Šešiolikmečio Omaro lūpomis pasakojamas tviskantis ir nenuspėjamas draugo likimas yra panašus į poeto Rembo. Kai Aleksandras dingsta be žinios, Omarui lieka prisiminimai, vizijos, daugybė neatsakytų klausimų.

Knyga 2000 m. Brivo knygų mugėje apdovanota Jaunimo premija.

  Doriano Grėjaus portretas

Oscar Wild

Filosofinis romanas. Jo herojus – jaunuolis, į gyvenimą žiūrintis kaip į malonumą teikiantį eksperimentą. Beprotiškiausias Doriano Grėjaus noras, kad sentų ir keistųsi tik jo portretas, o pats liktų jaunas ir žavus. Audringas gyvenimas iš tiesų nepalieka pėdsakų Doriano veide, bjaurėja (it sąžinė) tik jo portretas.

  Esė apie skirtingus kūnus: kultūra, lytis, seksualumas

Artūras Tereškinas

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų dėstytojas, naujoje savo knygoje pateikia straipsnių iš vyrų ir maskulinizmo studijų, populiariosios kultūros tyrinėjimų, seksualumo ir queer studijų. Autorius provokuojančiu, bet kartu giliu analitiniu žvilgsniu preparuoja marginalinius subjektus, viešosios erdvės figūras, popkultūrą, verčia naujai pažvelgti į daugelį mums gerai pažįstamų šiandienos situacijų.

  Guodėja

Anna Gavalda

Keturiasdešimt septynerių metų paryžietis architektas Šarlis netikėtai gauną laišką ir sužino, kad mirė viena moteris, kurią pažinojo paauglystėje. „Jis suplėšo laišką ir įmeta virtuvėje į šiukšlių dėžę. Kai nuima pėdą nuo pedalo ir dangtis nukrinta, klakt, jam atrodo, kad uždarė Pandoros skrynią pačiu laiku. Tada prieina prie kriauklės, apsišlaksto veidą ir sudejuoja. Grįžta pas kitus į gyvenimą. Jaučiasi jau geriau. Štai ir viskas.“
Tačiau dėl šios mirties, o gal dėl ko kito, staiga viskas ima keistis. Šarlis, praradęs apetitą, ramybę, atsisako savo projektų ir mėgina suprasti, kodėl viskas griūva. Jis ilgai kankinasi, bet galop suvokia, kad kelio į buvusį gyvenimą neliko ir kad viską reikia pradėti iš naujo.

  Gėlių Dievo motina

Jean Genet

„Gėlių Dievo motina“ – tai debiutinis kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romanas. Jame sklandžiai, poetiškai ir tuo pat metu šokiruojančiai perteiktas Paryžiaus nusikaltėlių gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje gyvenantys homoseksualai.
Romanas prasideda transvestito, kuris vadinamas Šventąja, mirtimi nuo tuberkuliozės, tačiau pasakojimas nenutrūksta. Šventoji gyvena palėpėje greta Montmartro kapinių, kuria dalinasi su daugeliu meilužių. Vieną dieną suteneris Meilutis Mažoji Pėdelė atsiveda su savimi jauną gangsterį, pramintą Gėlių Dievo Motina...
Erotika ir seksualinė ekstazė lydi kiekvieno knygos veikėjo veiksmus. Tačiau „Gėlių Dievo Motinos“ erotiškumas skleidžiasi ir per... mirtį. Aukščiausias susijaudinimo taškas pasiekiamas Gėlių Dievo Motinai įvykdžius mirties bausmę. J. Genet romane išdavystė tampa aukščiausia moraline norma, o žmogžudystės aktas – sekso prisodrinta dorovingumo grimasa.
Romano pradžioje pasakotojas įspėja skaitytoją, kad šią istoriją jis dėsto iš esmės tik tam, kad galėtų masturbuotis kalėjime. Jeanas-Paulis Sartre’as „Gėlių Dievo Motiną” vėliau taip ir pavadino – „masturbacijos epu”.
Griežtų epitetų yra susilaukęs ir pats J. Genet. François Mauriac jo kūrybą vadino „ekskrementine“. Tačiau Jeanas Cocteau teigė, kad Genet yra aukščiausios prabos moralistas. Iš tikrųjų J. Genet romanai, o visų pirma – „Gėlių Dieno Motina“, ne tik kvestionuoja įtvirtintas moralines normas, bet ir jas perkuria, tuo suteikdamas galimybę kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį.

  Haliucinuojantis Foucault

Patricia Duncer

„Haliucinuojantis Foucault“ – tai istorija apie šokiruojančią ir kerinčią meilę, kuri peržengia lyties ir geismo, fikcijos ir realybės, akademinio elito logikos ir benamių beprotybės ribas.

„Moralės normų laužymas, lytinis iškrypimas ir beprotybė, - svarbiausios iškilaus prancūzų filosofo Michaelio Foucault darbų temos, - įkvėpė Duncker parašyti aistringą istoriją apie amour fou ir neįprastus akademinio elito santykius.“
SUNDAY TIMES

  Heteronormos hegemonija. Homoseksualių žmonių socialinė atskirtis ir diskriminacijos patirtys

sud. Arnas Zdanevičius

Ši knyga yra vienas iš projekto „Atviri ir saugūs darbe.lt“ rezultatų. Joje pristatomi įvairių Lietuvos ir užsienio autorių straipsniai apie homofobiją ir homoseksualių žmonių socialinę atskirtį ir diskriminacijos patirtį. Šioje knygoje rasite straipsnius, kurie atsirado po 2006 m. spalio mėn. Vytauto Didžiojo universitete vykusios konferencijos Homofobija ir homoseksualių žmonių diskriminacija: socialinės aprėpties iššūkiai išsiplėtusioje Europoje. Tai buvo pirmoji akademinė konferencija Lietuvos universitete, skirta išskirtinai gėjų ir lesbiečių temai, sukvietusi tarptautinę mokslininkų bendruomenę diskutuoti apie homofobiją ir jos įveikimo būdus. Jukka Lehtonen savo straipsnyje analizuoja seksualinę ir lyčių įvairovę Suomijos mokyklose ir darbo aplinkoje. Įdomų ir reikšmingą europinį tyrimą pristato vengrų sociologė Judit Takacs savo straipsnyje apie LGBT jaunimo socialinę atskirtį. Jolanta Reingardė savo straipsnyje kalba apie gėjų ir lesbiečių diskriminaciją darbo vietose, pateikia seksualinės orientacijos atskleidimo darbo vietoje bei išgyvenimo strategijų analizę. Panašios užduoties – aptarti lytinės orientacijos atskleidimą darbo aplinkoje – ėmėsi kita Kanados sociologė Line Chamberland. Skirmantė Česienė savo darbe pateikia antropologinę Lietuvos gėjų ir lesbiečių analizę apie socialistinį ir posocialistinį laikotarpius. Kita antropologė iš Latvijos Aivita Putnina subtiliai analizuoja seksualumo, vyriškumo ir homofobijos sąsajas. Lenkų antropologė Gražyna Kubica savo straipsnyje įtaigiai aprašo Krokuvos Tolerancijos maršo įvykius, kuria labai detalę antropologinę mozaiką, kurioje atsiskleidžia gėjų ir lesbiečių bandymo būti matomais ir išgirstais kontekstas. Tos pačios lyties asmenų partnerystės argumentus už ir prieš nagrinėja sociologas iš Slovėnijos Romanas Kuhar. Paskutiniame skyriuje yra pateiktas Švedijos mokslininkės Evos Reimers straipsnis apie heteronormatuvumą rengiant mokytojus. Knygos leidimą finansavo Europos Sąjungos EQUAL programa ir LR Vyriausybė. Knygos tekstą atsisiųsti čia.

     Homoseksualizmo prigimties istorija

Francis M. Mondimore

Siaubinga nuodėmė, dievų dovana, psichinė liga, natūralus žmogiškas nukrypimas – taip homoseksualizmas buvo vadinamas įvairiais istoriniais laikais. Homoseksualizmą mokslo žmonės mėgina suprasti nuo tada, kai 1869 metais atsirado žodis homoseksualas. Knygoje Homoseksualizmo prigimties istorija psichiatras Francis Mondimore’as nagrinėja sudėtinga seksualinės orientacijos klausimą, pasakoja, kaip homoseksualizmas buvo suprantamas ir apibrėžiamas nuo seniausių laikų iki mūsų dienų ir apibendrina naujausius atradimus biologijos, psichiatrijos bei antropologijos srityse. Mondimore’as apžvelgia pastaruoju laikotarpiu atliktus biologinius seksualinės prigimties tyrimus, nagrinėja naujausius mokslo duomenis apie paveldimumo ir hormonų vaidmenį, aptaria šių laikų biseksualizmo sąvoką. Jis dar atkreipia dėmesį į tai, kaip žmonės pradeda suvokti savo homoseksualizmą, ir į psichologinį homoseksualizmo stigmatizacijos poveikį paaugliams. Galiausiai Mondimore’as išanalizuoja homoseksualių asmenų diskriminaciją ir gėjų judėjimo kilimą.

  Jo brolis

Philippe Besson

Ph. Bessonas (Philippe Besson), jaunas (g. 1967), bet jau garsus prancūzų rašytojas, šlovę pelnė vos įžengęs į literatūros pasaulį. Prancūzijoje labiausiai perkamų knygų dešimtuke jo romanai kopia į aukščiausias vietas. Gimęs mokytojo ir juristės šeimoje, įgijęs teisinį išsilavinimą, Ph. Bessonas jau pirmuoju savo romanu atkreipė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesį.

Romanas „Jo brolis“ – tai nuostabi, sukrečianti dviejų brolių, Luko ir Tomo, istorija. Ją pirmuoju asmeniu mums pasakoja Lukas. Tad kodėl „Jo brolis“, o ne „Mano brolis“? Tai paaiškinama knygoje: „Galiausiai prisistatau. „Lukas Andrė, jo brolis“. Štai kas aš esu: jo brolis. Jo brolis esu daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Neprisimenu tik vienų savo gyvenimo metų, pirmųjų, kai juo ir nebuvau. Nepamenu, kad būčiau buvęs kas nors kitas, tik jo brolis“. Abu jaunuoliai gražūs, talentingi, panašūs kaip du vandens lašai ir drauge labai skirtingi. Mamos numylėtinis visada buvo jaunėlis Tomas, linksmas, žavingas, muzikalus. Lukas jam net slapčia pavydėjo. Tačiau juos siejo neišardoma draugystė, visus išbandymus atlaikanti meilė. Ir štai Tomas suserga… Nežinoma liga graužia jo organizmą ir iš lėto žudo. Jis nyksta tiesiog akyse, jo kūną bjauroja žaizdos ir šlykštūs randai. Gydytojų abejingumas ir atkaklumas beribis, nors Tomas iš pat pradžių jaučia nebepasveiksiąs ir mano, kad tai galbūt atpildas už praeities nuodėmę. Jį palieka draugė, sąžiningai prisipažinusi, kad nemoka plaukti per audrą, kad negandos – ne jai. Tėvai, prislėgti sielvarto ir bejėgiškumo, palūžta. Tik brolis visada šalia, tik jis viską ištveria ir supranta, nors jį patį, pristigęs dėmesio, paliko draugas. Tai brolis dienoraščio forma aprašo vaikystės prisiminimus ir nuotykius, Tomo ir savo sielos virpesius, dramatišką laukimą.

  Kai pučia vėjas

James Patterson

„Pradėdamas rašyti šią knygą, neturėjau nė menkiausio supratimo, kaip ji bus atitrūkusi nuo realybės. Tiek pradžioje, tiek tuomet, kai juodraštis jau buvo baigtas, man pagelbėjo per trisdešimt gydytojų ir mokslininkų. Pasak vieno gydytojo ir sveikatos instituto filosofijos daktaro, dauguma žmonių nepatikėtų atradimais, kurie bus padaryti netolimoje ateityje. Šie gydytojai ir mokslininkai man padėjo, tačiau nenoriu atskleisti šiame pasakojime laukiančių netikėtumų ir nežinios.“
James Patterson

  Kaukės išpažintis

Mishima

Jukio Mišima (1925-1970) - savičiausias XX a. Japonijos rašytojas. Autobiografinėje knygoje „Kaukės išpažintis“ glūdi prieštaringos asmenybės idėjos, manijos ir kūrybos temos: sielos ir kūno skilimo, grožio, seksualumo ir žiaurumo, mirties romantizavimo ir jos baimės.

  Kelias namo

Jodi Picoult

Zoja Bakster beveik dešimt metų gyveno viltimi susilaukti kūdikio, tačiau kai iki šio troškimo išsipildymo liko visai nedaug, visas viltis sugriovė skaudi nelaimė: Zoja prarado kūdikį, netrukus nutrūko ir santykiai su vyru.

Norėdama pamiršti skaudžius išgyvenimus Zoja pasineria į naują veiklą – pradeda dirbti muzikos terapeute. Jos metodais susidomi su paaugliais dirbanti Vanesa ir pakviečia dirbti kartu. Tarp moterų greit užsimezga ne tik darbiniai santykiai, bet ir šilta draugystė, kuri, didelei Zojos nuostabai, perauga į... meilę.

Meilė moteriai trikdo Zoją, tačiau susigyvenusi su naujais jausmais ji vėl ima svajoti apie šeimą ir vaikus. Moteris supranta, kad vienintelė galimybė jų susilaukti – dirbtinis apvaisinimas. Ir nors vaisingumo klinikoje vis dar saugomi trys jos ir buvusio vyro Makso pradėti embrionai, Zoja jaučia, kad šia galimybe pasinaudoti nebus paprasta. Tie vaikai galėtų gimti tik gavus buvusio vyro sutikimą, bet šis, po skyrybų paguodos ieškojęs taurelėje, išsigelbėjimą galiausiai rado evangelikų bažnyčioje, smerkiančioje dirbtinį apvaisinimą ir juo labiau – netradicines šeimas.

Kiekvienam žmogui itin brangaus dalyko – šeimos – trokštančiai Zojai teks nueiti ilgą kelią, susiduriant ir ištveriant artimiausių žmonių, visuomenės, religinės bendruomenės pasipriešinimą ir nesupratimą.

Šiai knygai buvo sukurta muzika, padedanti pasakoti Zojos istoriją. Vienas garso takelis atitinka vieną skyrių. Muziką sukūrė ir dainas atlieka Ellen Wilber, žodžiai Jodi Picoult. Skaitydami šią knygą dainų galite klausytis http://www.simonandschuster.com/SingYouHome

  Kiti balsai, kiti kambariai

Truman Capote

“Kiti balsai, kiti kambariai” – tai moderniosios JAV Pietų literatūros kūrinys, pasakojantis apie jautrų berniuką, kuriam peržengti paauglystės siaubus ir vienatvę padeda du žmonės: pasaulio išmintį sukaupęs ciniškas intelektualas dėdė ir šauni, naivi padūkėlė jo draugė. Tai moderniosios gotikos romanas, kuriame klasikinės gotikos atributus – viduramžių pilis su vaiduokliais, magiją pakeičia į Tvin Pyksą panašūs miesteliai, gūdūs miškai ir raistai, kur gyvena keisti, nesuprantami, pamėkliški žmonės. Tokia yra ir Skalių Laukymė – baugi vieta praradusiam jaukų namų židini Džoeliui, skausmingai ieškančiam ne tik nepažistamo tėvo, bet ir harmonijos su savimi ir pasauliu.

  Kuprotas kalnas

Annie Proulx

Tikriausiai nesuklysime tvirtindami, jog visus svarbiausius šių metų kino apdovanojimus susišlavusį Ango Lee to paties pavadinimo filmą įkvėpęs „Kuprotas kalnas” yra vienas originaliausių ir nuostabiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių. Daugelis pasaulio skaitytojų ir kritikų tvirtina, jog šis kūrinys – neabejotinas „Pulicerio“ premijos laureatės Annie Proulx šedevras.

Tai kvapą gniaužianti istorija apie du kaubojus, kurios veiksmas rutuliojasi Vajominge, įstabaus laukinio grožio gamtos fone. Tai pasakojimas apie dviejų atžarių ir niekam nereikalingų kaimo berniūkščių draugystę, kuri tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų. Draugystę, kuri pamažu virto didžiausia jų paslaptimi ir brangenybe. Nesuvokdami ir neįstengdami paaiškinti šios laukinės abipusės traukos, pagrindiniai herojai visa galva pasineria į aistrų sūkurį. Jie net neįtaria, kad viena vasara ant Kuproto kalno amžiams pakeis jų gyvenimus, kad širdyse užgims jausmas, kurio neįstengs įvardyti. Jie neigs ir išsiskirs, vėl susitiks, suvokdami, kad jų ryšys – svarbiausia, ką jie turi. Todėl visais įmanomais būdais stengsis jį išlaikyti... Tai magiška liūdesio giesmė apie du žmonės, kurie ištvėrė viską, tačiau neatsilaikė prieš įnirtusį pasaulio nepakantumą.

Pirmą kartą „Kuprotas kalnas” buvo išspausdintas 1997 m. žurnale The New Yorker ir netrukus pelnė prestižinį O. Henrio apdovanojimą (O. Henry Award). Vėliau ši apysaka pateko į Annie Proulx prozos rinkinį „Artimos prerijos: Vajomingo pasakojimai“. Beje, 2001-aisiais pripažintu filmu jau yra virtęs jos romanas „Uosto naujienos“ (The Shipping News).

  Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras

Šiame kompaktiniame diske pateikiama Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro 2006-2008 m. vykdyto projekto pagal 2006-2008 m. BPD II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema“ medžiaga: viešosios nuomonės tyrimas, projekte skaitytos paskaitos, radijo laidos bei interviu apie egzistuojančius Lietuvoje lyčių stereotipus užimtumo srityje ir lyčių segregaciją darbo rinkoje.

  Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje

Ingrida Gečienė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras
V. - 2008.- 39 p. ISBN 978-9955-33-179-7

Leidinys parengtas atlikus kiekybinį tyrimą „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje“, kuris atliktas vykdant Vilniaus universtiteto Lyčių studijų centro projektą „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje: plataus monitoringo ir švietimo sistema“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo pagal 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir integracija“. Pagrindinis tyrimo klausimas - kokios yra mažesnio moterų užimtumo darbo rinkoje ir menkesnio atlygio už tą patį darbą priežastys mūsų visuomenėje?

  Mirtis Venecijoje

Tomas Manas

Visiems ganėtinai gerai žinoma ištorija apie menininką, atvykstantį atostogų į Veneciją ir staiga įsimylintį jauną berniuką... Staiga visos šio menininko pastangos išlikti „padoriam“ yra pasmerktos. Diena po dienos jo aistra vis stiprėja ir vis labiau keičiasis jo pasaulio suvokimas (kas leistina, kas ne). Tai - visų pirma knyga apie meilės galią perkeisti ir išlaisvinti žmogaus prigimtį.

  Mylimoji Sputnik

Haruki Murakami

Mylimoji Sputnik – meiles istorija, kupina vizijų ir sapnų, kuri galiausiai tampa gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį:
„Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. Kodėl reikia tapti tokiems vienišiems? Pasaulyje gyvena tiek žmoniu, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio? Gulėjau nugara ant tos akmens plokštės pakėlęs akis į dangų ir mąsčiau apie daugybę dirbtinių palydovų, dabar skriejančių aplink Žemę. Horizonte dar tysojo plonas šviesos siūlas, sodrios vyno spalvos danguje sužibo keletas žvaigždžių. Ieškojau tarp jų dirbtinių Žemes palydovų šviesų, bet dangus dar buvo per šviesus, kad juos įžiūrėčiau plika akimi. Visos žvaigždės mano akiratyje it prismeigtos stovėjo vienoje vietoje. Aš užsimerkiau, ištempiau ausis ir galvojau apie vien Žemės traukos saito palaikomus, nepaliaujamai dangumi besisukančius Sputniko palikuonis. It vienišos metalinės sielos nekliudomai skriedami kosmoso tamsoje, jie atsitiktinai susitinka, prasilenkia ir visiems laikams išsiskiria. Neapsikeisdami žodžiais, nesusisaistydami pažadais.“

  Moterys, darbas, šeima. Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras
V. - 2008. - 231 p. ISBN 978-9955-33-262-6

Mokslinių straipsnių studijos tikslas - išnagrinėti ir pristatyti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybes Lietuvos visuomenėje. Rinkinio autoriai didelę reikšmę skyrė ne tik rūpimos problemos sociologinei analizei, bet ir istorinei jos retrospektyvai. Skaitytojas turi galimybę išsamiai susipažinti su vyrų ir moterų pozicijomis užimtumo srityje ir pažvelgti į susiklosčiusias situacijas menotyrininko, kultūrologo, istoriko, komunikacijų specialisto akimis.

  Moters vorės pabučiavimas

Manuel Puig

Kokioje lietuviškai išleistoje knygoje galima užtikti gėjų ir komunistą, besimylinčius ankštoje kameroje? Tai kontroversiškas Argentinos rašytojo Manuelio Puigo romanas „Moters vorės pabučiavimas“ – 1976 m. išleistas Ispanijoje, 1985 m. ekranizuotas Holivudo ir pelnęs „Oskarą“, o 1992 m. virtęs įstabiu Brodvėjaus miuziklu, pelniusiu 7 „Tonny“ apdovanojimus. M. Puigas (1932–1990) – Argentinos prozininkas, dramaturgas ir kino scenaristas, vienas impozantiškiausių ir paslaptingiausių XX amžiaus Lotynų Amerikos rašytojų. Magiškajam realizmui, kuris buvo būdingas daugeliui XX a. antroje pusėje kilusio „lotyniškojo bumo“ autorių, M. Puigas priešpriešino kasdienę liaudišką kalbą, epinę kino poeziją, populiarių žurnalų stilių ir perdirbtus masinės kultūros stereotipus. Visa tai jo romanuose virto poparto koliažais, tviskančiais ryškiomis kasdienybės spalvomis. Kairiųjų pažiūrų rašytojas M. Puigas aštriai kritikavo Argentinos diktatoriaus Ch. Perono režimą. 1973 m. dėl gresiančių represijų jis buvo priverstas emigruoti į Meksiką, kur ir užbaigė garsiausią savo kūrinį – romaną „Moters vorės pabučiavimas“. „Moters vorės pabučiavimas“ žymi M. Puigo posūkį į žmogaus laisvės problematiką. Romane pavaizduotas pigmalioniško tipo herojus – dėl „nepadoraus elgesio“ persekiojamas homoseksualas. Abu personažai susitinka toje pačioje kameroje tarytum šiuolaikiški Marato ir de Sado prototipai, įkūnijantys amžiną kovą už politinę ir asmeninę laisvę. Homoseksualas, pasinaudojęs vien kino istorijų apžavais, sugeba sugundyti politinį kalinį savo nuoširdumu bei gebėjimu pasakoti pačias neįtikinamiausias istorijas.

  Nematomi piliečiai. Apie homoseksualių žmonių teises ir homofobiją Lietuvoje.

sud. Arnas Zdanevičius

Ši knyga yra vienas iš projekto „Atviri ir saugūs darbe.lt“ rezultatų. Pirmojoje knygos dalyje „LGBT teisių apsauga ir įgyvendinimas“ Jolanta Samuolytė (Žmogaus teisių ir stebėjimo institutas) aprašo, kaip LGBT diskriminaciją draudžia pagrindiniai šalies teisės aktai; su kokiomis problemomis susiduria LGBT, norėdami pasinaudoti konkrečiomis įstatymų įtvirtintomis teisėmis, pavyzdžiui, saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvė ar teisė į lyties pakeitimą. Taip pat apžvelgiamos teisės, kurios, priešingai nei daugelyje Europos šalių, Lietuvoje dar nėra patvirtintos: teisė sudaryti santuoką ar įregistruoti partnerystę. Skyriuje „LGBT teisių gynyba“ yra analizuojami pagrindiniai galimi teisių gynybos būdai: per Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nacionalinius, Europos Teisingumo ar Europos Žmogaus Teisių Teismus. Pirmosios dalies pabaigoje pateiktos išvados ir rekomendacijos. Antrojoje knygos dalyje Jolanta Reingardė, Artūras Tereškinas ir Arnas Zdanevičius pristato Lietuvos gėjų ir lesbiečių apklausos, Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus. Iš pradžių analizuojama LGBT socialinės atskirties samprata, aiškinami jos ypatumai. Vėliau nagrinėjamos pagrindinės diskriminacijos formos ir socialinės atskirties pasekmės. Aptariami ekonominiai ir socialiniai atskirties padariniai, analizuojamos gėjų ir lesbiečių istorijos bei LGBT žmonių internetinės apklausos rezultatai. Pabaigoje siekiama paaiškinti socialinės atskirties priežastis bei aptariamos tyrimo išvados bei rekomendacijos. Knygos leidimą finansavo Europos Sąjungos EQUAL programa ir LR Vyriausybė. Knygos tekstą atsisiųsti čia.

  Nuogas kąsnis

Williams S. Burroughs

„Iš pirmo žvilgsnio Nuogame kąsnyje svarbiausios dvi glaudžiai susijusios temos - narkotikai ir homoseksualumas, apie kurį Burroughsas rašo negailestingai atvirai. Aušros metro ir pigių viešbučių kraštovaizdis, kai bukai laukiama kitos dozės, o sykiu ir melancholiškas nepasiekiamos seksualinės laimės troškimas įkūnija pasaulį - šeštojo dešimtmečio Niujorką, Meksiką ir Tandžerą, kur jis pats gyveno. Narkotikai - pagrindinė prekė, rašo autorius, o priklausomybę jis laiko pasaulinės valdžios - žiniasklaidos konglomeratų, milžiniškos politinės ir komercinės biurokratijos bei pelno siekiančio medicinos mokslo - sąmokslu...“ (J. G. Ballardas)

  Nuogas prieš jus

Linas Jegelevičius

Autoriaus pasakojimas apie save paperka nuoširdumu, suteikia galimybę pajusti vaikino, jaučiančio potraukį tos pačios lyties atstovams, išgyvenimus. Atviraudamas jis subtiliai parodo Lietuvos gyvenimą sovietmečiu, pirmosiomis jos nepriklausomybės dienomis. Didžiąją knygos dalį sudaro pasakojimas apie imigranto gyvenimą Amerikoje. Stiprus autoriaus tikėjimas ir išsaugotas patriotizmas pelnys daugelio skaitytojų palankumą.

  Oh, boy!

Marie-Aude Murail

Šmaikšti ir širdį verianti prancūzų autorės Marie-Aude Murail knyga „Oh, boy!“ – tai istorija apie 26 metų Bartlemi, dailų ir nerūpestingą gėjų, į kurio gyvenimą staiga įgriūva 3 našlaičiais tapę giminaičiai.
Nepasirengęs būti vyresniuoju broliu ir globėju, Bartlemi susiduria su katastrofiškais gyvenimo pasikeitimais. Ar jis atsisakys pavydaus vyro, lengvabūdiško gyvenimo ir kiurksojimo, žaidžiant „Kapų plėšikę“ bei skaitant komiksus, kad taptų atrama ir pavyzdžiu 3 netikriems broliams ir seserims: 14 metų džiūsnai vunderkindui Simeonui, 8 metų pirmūnei atlėpausei Morganai ir žaviajai 5 metų Venizai, kuri verčia savo Barbes išgyventi geidulingos meilės istorijas.
Atvirai ir drąsiai narstomas pagrindinio herojaus homoseksualumas, nevykę bandymai tapti „normaliu“ ir linksmos naujojo vyro paieškos.
„Oh, boy!“ - tai tarptautinio populiarumo sulaukusi vienos mėgstamiausių šiuolaikinių prancūzų jaunimo literatūros autorių knyga. M.A. Murail talentingai ir su humoru pasakoja gerumo ir audringų įvykių kupiną istoriją, paliesdama ir tokias temas, kuriomis paprastai vengiama kalbėti.
„Oh, boy!“ – nepaprastai juokinga ir jaudinanti vienos šeimos istorija.

  Pinigų padirbinėtojai

Andre Gide

Tai - ir romanas apie paties romano rašymą, ir kartu istorija apie du vienas kitą mylinčius žmones - rašytoją romanistą Eduarą ir jo sūnėną Olivjė. Kaip neretai nutinka, jų bendravimui iškylą įvairių kliūčių: tai ir būtinybė išlaikyti neutralius santykius viešumoje, ir jų pačių neryžtingumas, baimė atskleisti savo jausmus ir būti atstumtam... Įsimaišo ir sena meilė. Žodžiu, romane yra visko, tačiau jį vainikuoja ne liūdesys (toks įprastas panašioms istorijoms), bet priešingai - laiminga pabaiga.

  Politika

Adam Thirlwell

Adam Thirlwell (g. 1978) - jaunosios kartos britų rašytojas, išgarsėjęs debiutiniu romanu „Politika“. Pakako išspausdinti dvylikos puslapių ištrauką – ir dar nepublikuoto romano autoriaus pavardė atsidurė prestižiniame žurnalo „Granta“ geriausių jaunųjų britų rašytojų sąraše. Taip svaiginamai prasidėjo Adamo Thirlwello (g. 1978) literatūrinė karjera, o jo debiutinis romanas „Politika“ tapo viena laukiamiausių 2003 metų knygų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad „Politika“ – tai romanas apie seksą, tiksliau, apie seksą trise. Jauni Londono gyventojai – teatro aktorius, architektūros studentė ir televizijos reklamų garsintoja – leidžiasi į seksualinius eksperimentus. Kuo čia dėta politika? Romane gausu humoristinių aliuzijų į „didžiąją“ politiką, jos padeda subtiliai ir žaismingai atskleisti tai, ką galima pavadinti mūsų jausmų politika. Autorius gilinasi į žmogiškųjų santykių logiką, savotiškus susitarimus, mainus, netgi sandėrius, į kuriuos žmonės leidžiasi siekdami meilės, intymumo, seksualinio pasitenkinimo. „Politika“ – tai mūsų laikų knyga, kurioje seksas iškyla kaip subtilus ir komplikuotas dalykas, o kadaise tokia reikšminga politika tėra miegamojo peripetijų iliustracija. Taigi „Politika“ visai ne apie politiką. Kaip teigia pats rašytojas, jo knyga yra „komedija apie gerumą“. Tačiau joje rašoma ir apie Milana Kundera, oralinį seksą, pirmininko Mao asmeninę higieną, Vaclavą Havelą, Bolivudą, pomėgį pirkti, Hitlerį seksualiai jaudinusius fetišus, egoizmą, Osipą Mandelštamą, Michailą Bulgakovą, priešlaikinę ejakuliaciją, velionę Karalienę Motiną, pienligę, Stalino bendravimo telefonu įpročius, mandagumą, rožinius pūkuotus antrankius, siurrealistų seksualinę ištvermę ir daugybę kitų dalykų.

  Seksas ir baimė

Pascal Quignard

Kai Augustas suteikė romėnų pasauliui imperijos pavidalą, džiugus, antropomorfinis ir aiškus graikų erotizmas virto baimės persmelkta melancholija.
Žodžio phallus nėra. Tai, ką graikai vadino phallos, romėnai vadino fascinus. Žmonių pasaulyje, kaip ir gyvūnų karalystėje, fascinus taip prikausto žvilgsnį, kad neįmanoma jo atitraukti. Jį matantysis, apimtas išgąsčio, nevalingai sustingsta vietoje.
Kodėl aš tiek metų rašiau šią knygą?
Kad įminčiau šią paslaptį: malonumas yra puritoniškas.
Orgazmas nebeleidžia pamatyti to, kieno šydą geismas buvo vos vos kilstelėjęs.

Pascal Quingard

  Seksualumo istorija

Michel Foucault

„Seksualumo istorija“ - vienas svarbiausių žymaus prancūzų mąstytojo Michelio Foucault veikalų. Jį sudaro trys knygos: „Valia žinoti“, „Mėgavimasis malonumais“ ir „Rūpestis dėl savęs“. Pirmoji knyga pasirodė 1976, kitos dvi - autoriaus mirties metais (1984). Nuo to laiko „Seksualumo istorija“ Vakarų akademiniuose sluoksniuose laikoma šiuolaikine intelektualinės minties istorijos klasika. ji išversta į pagrindines Europos kalbas, ją studijuoja studentai ir doktorantai, ji nuolat cituojama filosofinėse, istorinėse, sociologinėse, kultūrologinėse ir kitose studijose.

Pirmoji „Seksualumo istorijos“ knygoje kalbama apie tai, kaip Vakarų pasaulyje nuo XVIIa. seksualumas siejamas su įvairiomis disciplinos praktikomis. Antra knyga skirta klasikinės Graikijos seksualinio gyvenimo analizei. Trečioje knygoje, remiantis helenistiniais tekstais, atkuriamas Romos seksualumo diskursas.

  Slaptieji neūžaugos gnostiko užrašai

David Madsen

Kas gali geriau pažinti krikščionybę su visomis jos silpnybėmis ir veidmainystėmis, jei ne dvasininkas? Kas slepiasi po vieno populiariausių ir įdomiausių britų rašytojų Davido Madseno slapyvardžiu, tiksliai nežinoma. Tik aišku, kad tai nepaprastos erudicijos filosofas ir teologas, gyvenantis Romoje bei Londone.

„Oficialioji“ biografija teigia, kad D. Madsenas labai anksti susidomėjo religinėmis srovėmis, prieštaraujančiomis Bažnyčiai, okultizmu ir mistika. Tačiau ypatingo autoriaus dėmesio susilaukė filosofijos koncepcija, vadinama dualizmu, ir bene ryškiausi jos atstovai – krikščionių gnostikų sektos. Būtent jam teko laimė Vatikane susipažinti su daugybe senovinių tekstų, kurie paprastiems mirtingiesiems neprieinami. Tarp jų – ir su Leonardo da Vinčio amžininko Džiuzepės Amadonelio, neūžaugos, gyvenusio XVI a. Romoje, priklausiusio gnostikų sektai ir tapusio artimu popiežiaus Leono X draugu, slaptaisiais užrašais.

Renesanso epocha, kurioje kūrė Leonardas da Vinčis, Rafaelis ir Mikelandželas, Davido Madseno knygoje vaizduojama be jokių istorinių nutylėjimų. Kokius anatomijos tyrimus vykdė Leonardas da Vinčis? Kokį paveikslą popiežiaus užsakymu tapė dailininkas Rafaelis? Ar slaptos gnostikų apeigos išties panėšėjo į orgijas? Ar tikrai inkvizicija buvo visagalė? Kas nužudė popiežių Leoną X? Ką slepia gnostikų evangelijos, neįtrauktos į Naująjį Testamentą?

Renesansas ne visai toks, kokį įsivaizduojame: jis purvinesnis, kruvinesnis ir gašlesnis. D. Madsenas sugeba išlaikyti dokumentinį tikslumą, tačiau rašytojo sąmojis, erudicija ir išmonė tiesiog veržiasi per kraštus. Čia Leonardas da Vinčis, apsėstas noro suvokti kūno paslaptis, yra didis savo meno ir mokslo darbais, tačiau pasibjaurėtinas dėl abejingumo sielai. Talentingasis meistras Rafaelis ne tik džiugina popiežiaus žvilgsnį, bet ir žadina Jo Šventenybei nenumaldomus geidulius. Apibrėžti kūrinio žanrą praktiškai neįmanoma: tai aukščiausio lygio istorinis romanas, pagardintas mistika ir erotika. Tikrai unikalus kūrinys.

  Salvinijaus Nanio virusas

Jonė Balčiūnaitė, 2001 m.

Nanis traukė dūmą po dūmo, kai prie jo nedrąsiai prisiartino malonaus veido jaunuolis ir prisilenkęs prie pat veido papsėjo savo cigaretę tol, kol ši įsidegė, o virš jų galvų pakibo dūmelis. Rūkydami valandėlę tyrinėjo kits kitą. Jaunuolis Naniui pasirodė kiek naivokas, bet malonus, dilbčiojo į žurnalistą smalsiomis išraiškingomis akimis iš po ilgų blakstienų. Salvinijus šyptelėjo.
- Taksi? - pakreipė į jaunuolį petį, numetęs šiukšlių dėžėn nuorūką.
- Je! - smagiai linktelėjo vaikinas.

  Su tavim, Kler, mylėčiau gyvenimą

Claire Mazard, Hélène Lune

Išpažintys – serija, kurioje jaunimo literatūros autoriai nuoširdžiai pasakoja apie savo paauglystę ir atveria mums didžiąsias savo gyvenimo paslaptis.

Elena ir Kler yra draugės. Pačios geriausios draugės pasaulyje. Jos mėgsta vienatvę tarp vynuogienojų. Čia patiria jausmus, kurie peržengia įprastos draugystės ribas, tačiau nedrįsta jų įvardyti. Savo intymius išgyvenimus patiki dienoraščiui.

  Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją

Pierre Szalowski

Vienuolikmetis berniukas sužino – tėvai ketina skirtis. Apimtas didžiausio sielvarto, jis kreipiasi pagalbos į dangų. Kitą dieną Kvebeką sukausto neregėta ledo audra... Stichijos šėlsmas nesulaiko tėčio, tačiau išjudina visos gatvelės gyvenimą. Gražuolė šokėja Žiuli priglaudžia Borisą, egocentrišką rusų mokslininką. Inteligentiška gėjų pora su džiaugsmu priima homofobą keikūną Aleksį su sūnumi. Nelaimė kuria naujus ryšius, vienybė ir altruizmas sušildo širdis. Įvykiai, paprasti ir kartu neįtikėtini, palengva atneša daug permainų.

  Tos valandos

Michael Cunningham

Jaunas amerikiečių rašytojas už šį romaną 1999 m. pelnęs prestižinę Pulicerio premiją, meistriškai atskleidžia slapčiausias garsios anglų rašytojos Virdžinijos Vulf ir dviejų šiuolaikinių amerikiečių moterų svajones ir sielos kančias. Ir ne tik moterų. „Tos valandos“ - lyg kaleidoskopas, kurio keturios švytinčios dalys - dviejų išgalvotų personažų, realios rašytojos ir jos romano gyvenimai - jungiasi, skiriasi, vėl jungiasi, sudarydami nepamirštamus derinius. Kodėl tokiai talentingai, taip giliai jaučiančiai ir sielvartą, ir džiaugsmą ir svajojančiai būti kur nors kitur, man reikia dirbti paprastus iš esmės kvailus darbus? Iš kur tas graužiantis nepasitenkinimas savimi, vyru, šeima? Iš kur tas noras pabėgti, nors valandėlei, nuo visko?
JAV rašytojas Michaelas Cunninghamas, už šį romaną pelnęs prestižinę Pulicerio premiją, tapo garsus visame pasaulyje, jo knyga sulaukė didelio populiarumo ne vienoje valstybėje.

  Trolis

Johanna Sinisalo

Garsios Suomijos rašytojos Johannos Sinisalo romanas „Trolis“ – tai keista, tamsi, šiurpą kelianti ir lyg magnetas įtraukianti istorija apie modernios civilizacijos ir laukinio prado susidūrimą.
Helsinkyje gyvenantis jaunas gėjus fotografas, keliaudamas namo po naktinių linksmybių mieste, susiduria su girtų paauglių gauja, apspitusia sužeistą trolių jauniklį. Ilgai nemąstęs jis išgelbėja bejėgį padarą ir parsineša jį namo, tą akimirką nė nenujausdamas šio lemtingo sprendimo pasekmių. Laikui bėgant trolis ima vis stipriau keisti ir veikti ne tik savo globėjo, bet ir aplinkinių žmonių gyvenimą, įsukdamas svaigią slaptų emocijų, užgniaužtų geismų ir baimių karuselę bei vesdamas tragiškos atomazgos link.
Prestižine literatūros premija „Finlandia prize“ apdovanotas romanas „Trolis“ – tai ironiškas, originalus, poetinių nuorodų į mitologinį pasaulį kupinas kūrinys, atskleidžiantis dviprasmišką žmogaus-gamtos ryšį ir pačią juodžiausią laukinę jėgą, kuri gali slėptis bet kuriame iš mūsų.

  Vagies dienoraštis

Jean Genet

„Išdavystė, vagystė ir homoseksualizmas yra pagrindinės šios knygos temos. Tarp jų esama ryšio, nors ne visada matomo, tačiau bent jau, man regis, savotiška kraujotaka sujungia mano polinkį į išdavystę, vagyste ir mano meiles.“
Jean Genet

„Genet kūrybai apibūdinti Francois Mauriac sugalvojo terminą „ekskrementinė". Tačiau Jean Cocteau teigia, o Jean-Paul Sartre patvirtina: "Genet yra moralistas". Iš tikrųjų Genet ne tik priverčia mus pažvelgti į pasaulį, kurio mes linkę nepastebėti, bet ir įsižiūrėti į save, atskleisti savo pačių gelmes, suvokti savo pagundas ir tabu.“
Claude Bonnefoy

  Vaikinas iš Italijos

Philippe Besson

Ankstų rugsėjo rytą randamas Lukos Saljerio lavonas, priplaktas prie Arno upės kranto. Kas tai – savižudybė ar žmogžudystė? Jeigu savižudybė, kodėl jai ryžosi toks gražus, talentingas vaikinas, kuriam, rodos, nieko netrūko? Jei žmogžudystė, kas ir kodėl galėjo pakelti prieš jį ranką? Iš paties Lukos, Anos ir Leo pasakojimų pradeda aiškėti keistos paslaptys, painūs santykiai ir nenugalimi jausmai. „Vaikinas iš Italijos“ – ketvirtasis prancūzų rašytojo Filipo Besono romanas. Jo knygos pelnė prestižinius literatūros apdovanojimus, yra išverstos į daugelį kalbų.

  Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešuma, fantazija šiuolaikinė

Artūras Tereškinas

Ši knyga - daugelio disciplinų žmonių darbo vaisius. Menotyriniuose, kultūrologiniuose, literatūrologiniuose, meniniuose, sociologiniuose, etnologiniuose straipsniuose prasiveržia intensyvūs skaitymo, rašymo, problemizavimo, mąstymo malonumai. Tai kaleidoskopinis rinkinys, kviečiantis atrasti naujas disciplinų sąsajas ir bendradarbiavimo konfigūracijas.

Knyga ragina mąstyti, kaip skirtingų diskursų, kalbėjimo būdų derybose atsiranda naujų identitetų, įvaizdžių, nenumatytų malonumų ir netikėtų pavojų. Sykiu ji skatina įsivaizduoti skirtingų viešo ir privataus gyvenimo sferų, įvairesnių istorijų, apmąstymų, naratyvų, fantazijų, prieraišumo ir pasipriešinimo formų galimybę.

  Visam gyvenimui

Claire Mazard

Mokslo metų pradžia antroje klasėje. Mano gyvenimas slenka tyliai, tiksliau, gyvenu šalia gyvenimo. Tada išvystu tavo linksmas akis, Izabele, ir draugystė su tavimi sudrebina mano egzistenciją. Mūsų pašėlęs juokas, mūsų svajonės... „Gyvenimas ne romanuose, gyvenimą reikia gyventi“, sakei man. Būtent to mane išmokei. Tad kodėl, Izabele, kodėl? Vieną dieną suskamba telefonas, ir tu praneši naujieną. Aš priblokšta. Kodėl tu tai pasirinkai? Ir šiandien vis dar ieškau atsakymo. Kodėl turėjau tau pasakyti: „Sudie visam gyvenimui“?

  Weimaro kultūra. Autsaiderių Vokietija 1918-1933

Peter Gay

Trumpaamžė Weimaro respublika buvo pirmasis Vokietijos mėginimas atsikratyti autokratinių tradicijų. Tačiau jai tekęs politinis ir ekonominis chaosas stimulavo ne tik stebinantį architektūros, grožinės literatūros, kino ir muzikos palikimą, bet ir nacizmo atsiradimą. Autorius mėgina atskleisti ne tik meno ir visuomenės sąveiką, - knygoje ryškėja taip pat ir jų tarpusavio atsakomybė.

  XY apie vyriškąją tapatybę

Elisabeth Badinter

Vyriškosios tapatybės istorija, prasidėjusi senovės graikų laikais, tebesitęsianti iki šiol. Jau tada vyras laikytas tobuliausiu žmonijos atstovu, o moteris matuota jo tobulumo matu. Amžiams bėgant, buvo sukurti įvairūs modeliai lytims suvokti. Tačiau vyras visada prisistatydavo kaip tobuliausias, absoliutus žmonijos pavyzdys.
Dabar senasis vyras miršta, užleisdamas vietą kitam, gimstančiam mūsų akyse. Jo kontūrai tiktai ryškėja.
Kol moterys gimdys vyrus ir XY vystysis XX įsčiose, visada ilgiau truks ir bus šiek tiek sunkiau sukurti vyrą nei moterį. Kad tuo įsitikintume, pakanka įsivaizduoti priešingą hipotezę; jei moterys gimtų vyrų įsčiose, kokia būtų moterų dalia?..
Vyriškumo sąvoka tampa ginčo objektu. Moterys nebepasitenkina tuo, kad būtų patvirtinta geismų ir teisių lygybė, jos taip pat teigia norinčios, kad vyrai būtų švelnesni, moteriškesni. Į tai pamfletininkai atsako, esą tai jau įvykę ir vaidmenų inversija jau prasidėjusi.

Ponios, tai buvo nesekmė, bet jums, teko kur kas blogesnė (dalia) iš dviejų:
Pasaulis pasikeitė, net nežinau kaip, nes vyrai bučiuoja vyrus, o ne moteris dabar.

  Žvaigždės mirga

Kaori Ekuni

Muciukis ir Šioko susituokę dešimt dienų. Seksu neužsiėmė ir neketina to daryti. Jų santuoka, beje, tėvų ir visuomenės normų išprovokuota, – tik akių dūmimas. Gydytojas Mucukis, šeimos galva ir namų tvarkytojas, – moterimis nesidomi ir turi... meilužį. Jo žmona Šioko, laisvai samdoma vertėja iš italų kalbos, – nestabilios psichikos ir įnikusi į alkoholį. Abu mano, kad fiktyviai santuokai jie – idealūs partneriai. Nors jaunavedžiai tikisi drauge gyventi ilgai ir savaip laimingai, neišvengiamai aiškėja, kad jų santuoka, ir tikra, ir netikra, – akmuo po kaklu...

„Žvaigždės mirga“ – literatūros perliukas, parašytas apgaulingai aiškiai ir paprastai, persunktas gero sąmojo ir romios išminties. Tai subtili papročių komedija, laimėjusi Murasaki Šikibu literatūros premiją ir tapusi bestseleriu. Šio kūrinio autorė Kaori Ekuni – viena populiariausių šiandieninių Japonijos autorių.

Jei galite papildyti šį skyrelį, atsiųskite knygos pavadinimą ir jos autoriaus pavardę (jei turite galimybę, tai ir aprašymą bei nuotrauką) el. paštu kasimka@gayline.lt.