Kai tavo kūnas suvirpės
Vos man tik prisilietus
Tu atiduosi tai kas nepriklauso tau
Tylus alsavimas stiprės
Mums susliejus
Aš pasiimsiu viską sau
Nuo tavo lūpų išgaruos drėgmė
Ir godžiai
Ieškosi jos tu mūsų bučiny
Sava ranka virpėdamas tu liesi
Ir kartosi
"Nešiosiu aš tave savoj širdy"
Pro langą lyg vagis mėnulis mus stebės
Baltu šešėliu tavo kūnu slinks
Jam kaip ir aš net žvaigždės pavydės
O jis begėdiškai myluos ir dings
Aš tavyje ieškosiu savo vietos
Kurios aš niekur neradau
Ir mano judesys ramus ir lėtas
Leis tau pajusti viską dar geriau
Ranka delne vėl lūpos susilieja
Aš negaliu daugiau valdyt savęs
Akimirkai trumpai suakmenėjam
Tu savo rankomis sieki manęs
Įkaitę kūnai nusėti balsvais lašeliais
Padėsiu galvą ant tavo peties
Nes dar ilgai viduj plasnos drugeliai
Ir niekada neleis užmiršti šios nakties


JŪROS SŪNUS

Primerktos akys aksomo lūpos
Šlapi plaukai lengvai įdegusi oda
Eini per smėlį ir šiltas vėjas
Tave bučiuoja jūros vėsuma

Man paukščiai neša tą tylų balsą
Kurio klausydama ilgai širdis virpės
Aš rankoje suspaudžiu smėlį karšą
Žinau skaudės bet gal nurimt padės

Juodi stiklai tavas akis paslėpę
Jie nepaslėps liepsnojančios širdies
Kaip krūtine sūri lašai nubėgę
Neužgesins vis augančios ugnies

Stebiu tave kaip įtrini tu kūną
Lieti save atsargiai palengva
Jaučiu kaip paskui tavo ranką
Žemyn nuslysta mano akys nejučia

Nuo saulės gelbstintis pienelis
Tarp tavo pirštų teka tu jauti
Kai tykštantys žemyn lašeliai
Ant smėlio dingsta sugerti

Atsiguli šalia jaučiu aš tavo kvapą
Tarytum liepžiedžių medaus
O gal jazminai šitaip kvepia
Išskleidę žiedus po lietaus

Norėčiau būti paprastu šešėliu
Paliest tave nors kartą bent trumpam
Norėčiau aš pavirsti vėju
Lydėt tave visur visiems laikams

Su vakaro tamsa staiga išnyksi
Ji iš manęs tave slapčia pavogs
Praeis daug laiko bet aš ieškosiu
Tų lūpų tų akių tos šilumos