NEKRISK DEL'NE

dangus ant žodžių ‘gulės
lyg neprašytas svečias
aš pavargau o tu sakei
kad tik nebučiau trečias
aš tarp pasaulio ir dangaus
aš tarp vienišio medžio ir žmogaus

turbūt miriau sapne
anąjį rytą kėliaus
iš dulkių nulipdytas
nes kieta buvo man
gulėt tavam delne
ant išvagotų raukšlių

ne tom spalvom
blaškiau pasaulį
tapiau ir vis tryniau
ir vis ėjau
ir vis nešiau
tave i saulę
į sapnus
tu tai žinai

todėl ir myli tu mane
už nebaigtą statyti tiltą
tarp medžio ir žmogaus
šerdies - širdies balsu
tave šaukiu
nemirk sapne
nekrisk delne
nes gera čia yra
kur tu ir aš -
pagauki vęją
ir apsijuosk
savus namus
jo begalybe

2002 01 15

TAVE       =>

šaltos
    gaudžia
        mintys
            bėga
                tvinksi
                    virpa
                        ant delnų

uolos
     rėžia
          drasko
                brėžia
                    vardą
                        tavo
                            ant stogų

baimė
       krūpčiodama
            verkia
                neišėjusių
                    minčių
               
kaip
     sušildyti
            galėčiau
                    išnešiot
                            tavas svajas
                                    mūsų meilę
                                            išsūpuoti
                                                    ir paslėpti
                                                            nuo savęs
tai
    kas
        dega
            viduje
                ir nerimsta
                    tavyje
   
aš skolinga tavo laikui

leisk sugrįžti į TAVE

2001 12 10