Jūsų kūryba

***

Kai liūdesys aplanko širdį
Dažnai taip noris staugt vilku&
Tau nugalėti reikia šį likimo kirtį -
Sustoti dvikovon su viešpačiu Laiku!

Žinau, šis mūšis žada būt nelengvas.
Vienatvė, širdgėla ir Nebūtis -
Jos nežada Tau būt palankios,
Tačiau atmink - kovot su jom padės Viltis.

Viltis kaip motina sušildys tavą širdį,
Privers drąsiau žingsniuot gyvenimo keliu.
Ji nugalėti gali netgi mintį apie mirtį,
Tik nebijoki sau sakyti "Noriu ir galiu"!

Ir pagaliau, kai po ilgų dvejonių
Tau pasiseks pašalint debesis sunkius,
Atminki, mes juk esam žmonės,
Tad nugalėt privalom sunkumus visus!

Tau

Kai vienas aš bandau skaičiuot žvaigždes,
Širdis krauju pasrūva - taip ją gelia.
Šitoj gūdžioj nakty man trūksta tik Tavæs,
Nes tavo atvaizdą matau aš visą kelią.

Kairėn? Atgal? O gal dar tiesiai? -
Blaškaus tamsiąja miesto gatvele.
Vis laukiu, gal kas nors uždegs man šviesą
Į tavą širdį vedančiam lange

Ir štai, kai po ilgų klajonių,
Sutikt ir vėl galėsiu aš Tave
Į pasimatymą aš lėksiu be dvejonių,
Su mintimi, jog Tu žavi mane.

Išsiskyrimas

Baltais pūkeliais krenta snaigės,
Barstydamosi auksu, sidabru;
Tos trumpos mūsų laimės dienos baigės,
Vėl širdyje taip liūdna ir graudu;

Ir kuo gi mes kalti likimui,
Kad išskiria taip greitai jis draugus?..
Nejaugi esam per silpni gyvenimo vežimui,
Kuris kasdien lyg vėjas blaško mus?..

Pažvelk pro langą - balta, balta!
O snaigės šitaip siaučia, dūksta, šėlsta!
Taip kyla noras pasiimti paltą
Ir pasinerti į baltos audros verpetą

Taip noris šėlt kartu baltoj pūgoj!
Užmiršti negandas ir liūdesį
Išvysti veidą Tavo vėl rytoj,
Nustumt į šoną sunkų ilgesį

RRK